Fosforitai
![](http://chped.net/https/upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c3/Phosphorit_%28Staffelit%29_-_Staffel_Lahngebiet.jpg/220px-Phosphorit_%28Staffelit%29_-_Staffel_Lahngebiet.jpg)
Fosforitai[1] – tai nuosėdinė uoliena, turinti P2O5 ir tinkama tolesniam sodrinimui.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fosforitai sudaryti iš apatitų grupės mineralų, kuriuose gausu fosfatų. Fosforituose daugiausia yra kalcio fosfatų, jie sudaro 15–20 %.
Fosforitai yra jūrinės ir kontinentinės kilmės. Juos taip pat sudaro ir nefosfatiniai mineralai, iš kurių pagrindiniai – glaukonitas, dolomitas, kalcitas, kvarcas, antraeiliai – piritas, hidroksidai ir kt. Esama organinės kilmės medžiagų – ichtiofaunos, moliuskų, reptilijų liekanų.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasauliniai ištekliai 1984 m. sudarė 42,8 mlrd. t.[2], iš jų 968,8 mln. t. – buvusios TSRS teritorijoje. Daugiausiai fosforitų turi JAV, Peru, taip pat Marokas bei kitos šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys.
Pramoniniu būdu išgaunamų fosforitų randama ir Baltijos baseine – Estijos Mardu, Leningrado srities Kingisepo telkiniuose. Čia kvarcinio smėlio su fosfatais sluoksnių storis sudaro 1–2 m. Iškasamos žaliavos yra palyginti „liesos“ (6–14 % P2O5), bet gerai pasiduodančios sodrinimui flotacijos būdu (28–30 % P2O5).
![](http://chped.net/https/upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/61/%C3%9Clgase_mine%2C_Sept_2010%2C_2.jpg/240px-%C3%9Clgase_mine%2C_Sept_2010%2C_2.jpg)
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji fosforitų dalis (iki 90 %) panaudojama kaip žaliava fosforo druskų ir trąšų gamybos pramonėje, kita dalis – juodojoje ir spalvotojoje metalurgijoje, stiklo ir keramikos gamyboje.