Pereiti prie turinio

Fareriška virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiemos valgiai
Vasaros valgiai

Fareriška virtuvėFarerų salų tautinio paveldo dalis. Daugiausiai joje naudojami produktai yra aviena ir žuvis. Tradiciniai Farerų patiekalai: skerpikjotas (džiovinta aviena), jūros gėrybės, banginio mėsa, garnatalgas (panašus į lietuvišką kepeninę), bulvės ir keletas šviežių daržovių[1]. Valgių skonį lemia apdorojimo būdai: džiovinimas, sūdymas ir mėsos ir žuvies pūdymas (ræstkjøt ir ræstur fiskur).[2][3]

Farerų virtuvėje dominuoja gyvūniniai produktai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius fareriečių valgymo įpročiai tapo panašūs į kitų europiečių: išaugo daržovių valgymas, sumažėjo žuvies. Jaunimas vis dar mėgsta šviežią avieną, bet atsisako tradicinių dešrų.[4]

Alus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausia alaus darykla Fareruose yra Föroya Bjór, įkurta 1888 m. Ji eksportuoja alų į Islandiją ir Daniją. Ši alaus darykla buvo Klaksvike, bet nupirkus ir sujungus su Restorff's Bryggjarí buvo perkelta į Torshauną. Alaus darykla Okkara, įkurta 2010 m., yra Velbastadure. Stipriųjų gėrimų, tokių kaip šnapsas, gamyba buvo uždrausta Fareruose iki 2011 m.,[5] tad Farerų kompanija DISM gamino akvavitą, Eldvatn, Havið ir kitus stipriuosius gėrimus užsienyje. DISM, įkurtą 2008 m., išgarsino pirmasis gėrimas Lívsins Vatn.[6]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarietiškos virtuvės
Britų (Angliška, Škotiška, Velsietiška) Airiška | Skandinaviška (Daniška, Norvegiška, Švediška, Islandijos, Suomiška)
Žemyno: Prancūziška | Belgiška | Olandiška | Vokiška | Austriška | Šveicariška | Čekiška | Slovakiška | Slovėniška | Vengriška
Viduržemio jūros: Portugališka | Ispaniška | Itališka | Kroatiška | Albaniška | Graikiška | Kipro | Maltos
Balkanų: Bulgarų | Serbų | Makedoniška | Bosniška | Rumuniška | Moldaviška
Rytų Europos: Lenkiška | Lietuviška | Latviška | Estiška | Rusiška | Ukrainietiška | Baltarusiška
Užjūrio virtuvės: Amerikietiška | Kanadietiška | Australiška | Naujosios Zelandijos