Stanislovas Hozijus
| Stanislovas Hozijus | |
|---|---|
| |
| |
| Herbas „Hozyusz“ | |
| Gimė | 1504 m. gegužės 5 d. Krokuva |
| Mirė | 1579 m. rugpjūčio 5 d. (75 metai) Kapranika prie Romos |
| Tėvas | Ulrichas Hozijus |
 Vikiteka |
Stanislovas Hozijus |
Stanislovas Hozijus (lot. Stanislaus Hosius, lenk. Stanisław Hozjusz, 1504 m. gegužės 5 d. Krokuva – 1579 m. rugpjūčio 5 d. Kapranika prie Romos) – Katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas, teologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Krokuvos miestiečių. 1519–1524 m. studijavo Krokuvos universitete. Vėliau Krokuvos vyskupo rūmuose dirbo mokytoju. Domėjosi humanizmu, palaikė ryšius su Erazmu Roterdamiečiu. 1529–1534 m. studijavo Bolonijos universitete. Nuo 1538 m. Lenkijos karaliaus sekretorius. 1538 m. paskirtas Varmės, 1540 m. dar ir Krokuvos, 1542 m. Sandomiero kanauninku. 1549–1550 m. ir 1569 m. vykdė Žygimanto Augusto diplomatinius pavedimus. Nuo 1549 m. Chetalo, nuo 1551 m. Varmės vyskupas. Tapo aktyviu kontrreformacijos veikėju. Iš vyskupijos šalino kitatikius. Pasisakė prieš tautinės bažnyčios Lenkijoje koncepciją. Nuo 1558 m. dirbo Romoje. 1560–1561 m. popiežiaus nuncijus Vienoje. 1561 m. kardinolas. 1561–1563 m. dalyvavo Tridento susirinkime, 1563 m. jam vadovavo. 1564 m. grįžo į Lenkiją, įtikino Žygimantą Augustą pritarti šio susirinkimo nutarimams ir stiprinti kovą su reformacija. 1564 m. į Lenkiją pakvietė jėzuitus ir Braunsberge (dab. Branevas) įkūrėjų pirmąją kolegiją (Collegium Hosianum). Nuo 1569 m. vėl dirbo Romoje. 1572–1578 m. vokiečių reikalų kongregacijos narys.
Meno ir kultūros mecenatas. Parašė daug teologijos veikalų ir poleminių laiškų (rink. „Opera omnia“, 1584 m.) Svarbiausiame veikale „Confessio fidei catholicae Christiana“ (1557 m., 39 leidimai) išdėstė Katalikų bažnyčios svarbiausias nuostatas. Bažnyčios vienybės simboliu laikė popiežiaus instituciją.[1]
Netrukus po Hozijaus mirties prasidėjo pastangos jį paskelbti palaimintuoju. Formalų procesą 1923 m. pradėjo Chelmno vyskupija, o 1975 m. perėmė Varmijos vyskupija. Teologinė Hozijaus raštų peržiūra tęsėsi nuo 1978 m., o 2006 m. Olštyne buvo atnaujintas jo beatifikacijos procesas.[2] Žinomas kaip Dievo tarnas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stanislovas Hozijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 662 psl.
- ↑ http://newsaints.faithweb.com/year/1579.htm